Disputas 2014 - Universiteto likimas globalizacijos akivaizdoje

Š. .m. kovo 17 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje buvo iškelta šiuo metu itin aktuali tema „Universiteto likimas globalizacijos akivaizdoje“. VU Filosofijos fakulteto dienų „Fiesta Personæ“ metu rengiamas  jau tradicija tapęs disputas ir šiemet nepagailėjo žodžių visai auditorijai. Savo tezes gynė proponentas prof. R. Želvys, o jam oponavo doc. N. Radavičienė.

Disputo pradžioje Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete Pirmininkė Emilija Jokubauskaitė ir Fiesta Personæ renginių ciklo koordinatorė Jolita Ščerbinskaitė pasveikino visus atvykusius ir paskelbė renginių savaitės pradžią. Sveikinamąjį žodį tarė ir VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas, disputo metu atlikęs moderatoriaus (preasens disputationis) vaidmenį. Dekanas kalbėdamas apie šių metų disputo temą sakė, kad svarbu „kaip mes gyvename, kaip gyvensime toliau ir ką turime keisti, kad gyventume geriau“. 

Pristačius pirmąją proponento tezę, abu disputantai sutiko, kad universitetas yra konservatyvi institucija, tačiau oponentė N. Radavičienė tikino, kad turime atsižvelgti ir į naujoves, kurios yra įvedamos tobulinant studijų kokybę. Tuo labiau, universiteto konservatyvumas gali būti ir didelis stabdys globalioje visuomenėje, todėl jo turėtume vengti. Vis dėlto, prof. R. Želvio teigimu labiau stabdo dabartinė aukštojo mokslo masiškėjimo kultūra, kuri menkina studijų vertę ir keičia universiteto vaidmenį visuomenėje.

Profesoriaus manymu „nuo elito ugdymo ir nacionalinės kultūros perdavimo perėjome prie „specialistų kalvės“. Proponentas minėjo laikus, kai mokslo diplomas buvo labai vertingas, todėl jį turėdavo tik nedaugelis – elitas. Universiteto išleidžiami studentai buvo nacionalinių vertybių nešėjais, o šiandien rengiami specialistai būsimam darbui ir studentai yra orientuoti tik į jį. Šiais laikais profesoriaus žodžiais „Universitetas tapo profesine mokykla, tik kad didesne.“

 Doc. N. Radavičienė sutiko, kad nors elito samprata pakito ir šiais laikais labiau žinomos įžymybės negu moksle nusipelnę žmonės, bet taip yra tik plačiojoje visuomenėje. Universitete vyrauja kitokia elito samprata – „šioje bendruomenėje žmogų mes vertiname pagal jo nuopelnus mokslui, parašytas knygas“ - tvirtino docentė. Taip pat, oponentė prieštaravo profesoriui sakydama, kad universitetas rengia ne atskirų sričių specialistus, bet išsilavinusius žmones. Būtent todėl universiteto pareiga yra išmokyti žmones mokytis, kas palengvins jų tolimesnį gyvenimą ir darbo rinkoje jiems padės įsitvirtinti būtent tai, jog ateityje jie sugebės panaudoti efektyvaus mokymosi kompetencijas.

Profesorius R. Želvys viena iš savo tezių tvirtino, kad šiuo metu nevyksta nuosekli švietimo reforma, o Lietuvos aukštojo mokslo finansavimo reforma („studijų krepšeliai“) stokoja socialinio teisingumo ir didina socialinę atskirtį. Vieni už tas pačias studijas moka, kiti ne. Nors žadama, kad nemokamas studijas gaus gabiausi, kas jais tampa? Proponento teigimu „gabiausi” tie, kurių tėvai gali samdyti korepetitorius ir investuoti į vaikų mokslą. N. Radavičienės nuomone socialinis neteisingumas kyla visai dėl kitos priežasties. Stojantieji renkasi studijų programą nepakankamai atsakingai – pasirenka sau lengvesnį kelią gauti amatą ir nesidomi savo galimybių plėtimu.

Ginčui pakrypus į lietuvių kalbos vertę akademinėje bendruomenėje ir globalioje visuomenėje, proponentas iškėlė mintį, jog turime pradėti rašyti mokslinius darbus anglų kalba, kad būtume išgirsti daug platesnėje erdvėje. „Kiek žmonių perskaitys tavo monografiją lietuviškai? – mes esame pasmerkti globalizacijai“. Ir vienintelė išeitis - sekti kas vyksta, nuspėti pokyčius ir būti juose pirmiems.

Pasak oponentės globalizacijos pokyčiuose galim įžvelgti daug teigiamų pasekmių. Dėka tarptautinių sandorių įgyjame naujų minčių, bendraminčių kitose šalyse, dalinamės patirtimis. Vienintelė priežastis, kodėl mūsų šalyje nevyksta produktyvūs šalių mainai – lietuvių kalba ir jos išmokimo sudėtingumas užsieniečiams. Universiteto perspektyvas N. Radavičienė mato studijose anglų kalba, tačiau skatina nepamiršti ir to, jog labai svarbu išlaikyti lietuviškųjų studijų kokybę.
Balsavimas plojimais Teatro salėje pareikalavo itin sunkių publikos sprendimų, tačiau galiausiai po pakartotinio „balsavimo” buvo nuspręsta, kad šioje polemikoje nugalėtojas yra proponentas prof. R. Želvys. Disputas palietė tikrai nemažai įvairiausių su aukštuoju mokslu susijusių klausimų, pradedant universitetinėmis tradicijomis, baigiant aukštojo mokslo finansavimo alternatyvomis.